Išmanioji laistymo sistema – tai laistymo sistema, kuri, nustatydama laistymo procesą, atsižvelgia į oro arba dirvožemio sąlygas. Tai reiškia, kad laistymas optimizuojamas konkrečiam laistomam plotui, todėl taupomas vanduo ir optimizuojamas pasėlių ar augalų augimas.
Pagrindinės išmanios laistymos sistemos funkcijos
Išmanųjį laistymą lengviausia apibrėžti pagal tai, kad yra išmanusis laistymo valdiklis. Šie prietaisai matuoja vietos oro temperatūrą arba dirvožemio drėgmę ir pagal tai bei kitus naudotojo įvestus poreikius koreguoja laistymo grafikus.
Pagrindinė šių sistemų savybė yra kintami laistymo arba purškimo grafikai. Išmanusis laistymas – tai metodas, leidžiantis tiksliai kontroliuoti didelio ūkio vandens poreikius, todėl ilgainiui sutaupoma ir pinigų, ir vandens. Dar svarbiau, kad dėl didesnio sistemos tikslumo galite užtikrinti, jog jūsų augalai visada bus tinkamo drėgmės lygio, o tai reiškia, kad jų augimo ciklas bus geresnis.
Be to, kaip ir daugumos, jei ne visų dabartinėje rinkoje esančių išmaniųjų sistemų atveju, galite susieti savo išmaniąją laistymo sistemą su išmaniuoju telefonu arba planšetiniu kompiuteriu ir taip užtikrinti papildomą valdymo lygį. Taip galėsite keisti nustatymus darbo metu naudodami paprastą programėlę, taip pat gauti pranešimus ir nuolat atnaujinamą informaciją apie savo veją ar sodą tiesiai į pasirinktą įrenginį.
Toks valdymo diapazonas leidžia valdyti konkrečius atskirų sodo plotų laistymo modelius ir poreikius, o išmaniosioms laistymo sistemoms apskritai suteikiamas toks valdymo lygis, kuris keičia laistymo pasaulio taisykles.
Kaip veikia išmanioji laistymo sistema?
Kaip minėjome pirmiau, pagrindinis šių sistemų komponentas yra išmanusis laistymo valdiklis. Šie valdikliai – tai pažangūs jutikliai, kurie, atsižvelgdami į temperatūrą arba dirvožemio drėgmės lygį, nustato reikiamą sistemos laistymo intensyvumą ir yra visos laistymo sistemos pagrindas.
Meteorologiniai valdikliai dėl savo veikimo būdo dar vadinami evapotranspiracijos valdikliais. Atsižvelgdami į numatomą sistemos garavimą ir transpiraciją, šie valdikliai gauna informaciją apie orus, kad žinotų, kaip dažnai turėtų laistyti sodą ar veją.
Yra 3 pagrindiniai orų valdiklių tipai, jie skirstomi pagal tai, kokiu metodu jie renka informaciją:
Signalu pagrįsti valdikliai informaciją gauna iš viešo šaltinio, kuris ją belaidžiu ryšiu siunčia į valdiklį.
- Istoriniai valdikliai atsižvelgia į istorinį vandens suvartojimą konkrečiame regione ir veikia pagal šiuos vidurkius.
- Vietiniai valdikliai apskaičiuoja temperatūrą naudodami savo jutiklius ir reaguoja į konkrečią vietovės temperatūrą.
- Dirvožeminiai valdikliai remiasi dirvožemio drėgmės jutikliais. Jutiklis dedamas sode šaknų lygyje ir nuolat nustato tūrinį vandens kiekį. Tai reiškia, kiek vandens šiuo metu yra dirvožemyje.
Remdamiesi šiais duomenimis savininkas ir sistema gali pasirinkti tinkamą vandens ribą. Kai tūrinis vandens kiekis nukrenta žemiau šios ribos, sistema supranta, kad reikia vėl pradėti laistyti.
